užtrūkti


užtrūkti
užtrū́kti Rtr 1. intr. Ds, Bsg užlūžti, įskilti, įtrūkti: Naga užtrū́ko – reiks kiba atkirpt Ml. Būta jau seniai ažtrū́kusio [nago] – teip būt nelūžęs Sdk. Karvė šliubuoja – naga ažtrū́ko Klt. Užtrū́kęs kiaušinis – saugokis, kad neištept Ktk. 2. intr. , NdŽ, nutrūkus įlįsti, įstrigti, užsislėpti (apie siūlo galą): Siūlas užtrū́ko, nerandu galo Knv. Žutrū́kęs siūlas Pls. | prk.: Atnešk adatą: žutrū́ko špulia, tai galas reikia rast . 3. intr. suskirsti, suskerdėti: Rankos ažtrū́kę Dglš. 4. intr. N, K, L, NdŽ, nustoti duoti pieno: Karvė benori užtrū́kti J. Užtrū́ko karvė – nė lašo pieno nebė[ra] Vvr. Pelėkė (karvė) visai užtrū́ko, tik krekenos bebėga Žgč. Mūsų žalmargė užtrū́ko sausai Kur. Karvę reik užleisti – būs ilgiau užtrū́kusi Trk. Karvė pieno mažiau duoda, kai ilgai neužtrū́ksta Ldk. Kitos karvės striuką laiką teužtrū́ksta Grž. Žiemą karvės užtrū́kdavo – srėbdavom nedarytus barščius PnmŽ. Šiaudus ėsdavo karvės, tai daugiausia žiemą karvės ažtrū́ksta gi Skp. Pašaras blogas, karvės užtrū́ko Ll. Ažtrùks karvė nuo bulbienių Klt. Užtrùks karvė, tai reiks padėt dantis ant lentynos Msn. Anie laiko tą karvę: užtrū́ks anims, užtrū́ks visims Trk. Karvė pasiliko bergždžia, užtrū́ko – i turėjo parduot Jrb. Dabar kaip ir užtrūkstamà [karvė] – nedaug to pieno Slm. Kaip ožka pryš saulės grįžimą užtrū́ko [karvė] Krtn. Mūsų karvės pačiu pieno laiku mažne užtrūkstai AruP19(S.Dauk). | Duok joms nevaisingus žyvatus ir užtrūkusias krūtis CII715.nustoti dėti kiaušinius: Vištelės da neužtrū́ko – išsikepu kiaušinį Yl. 5. intr. prapulti, nebebūti, pasibaigti: Dabar šilimos – pienas užtrū́ko Slm. Pranienė dejavo, sakė, kad baisiai užtrū́ko karvėm pienas Mžš. Karvė suvis ažušerta, pienas ažtrū́kęs Švnč. Niekad neužtrū́ksta – bėga i bėga vandva vergenė[je] Jnšk. Kiek pakūkčiojus, ašarų upeliui užtrūkus, jis vėl atsimena senelį tokį, koks jis dar buvo gyvas I.Simon. Nabagei Martynienei užtrūko duonelė… Žem. | impers.: Užtrū́ko gėrimų – Gorbačiovas nebleida, liepa dirbti Rdn. Tik pas mum užtrū́ko to lietaus RdN.impers. apie pajamų, išteklių netekimą, sumažėjimą: Vieną sykį i tavie užtrū́ks – par plačiai ejai End. Stepanauckui dabar užtrùks – nustos lakęs Klvr. 6. ints. NdŽ prk. liautis, pasibaigti, sustoti kokiam vyksmui, eigai, procesui: Užtrūks, sako, jai tie darbai. Galės žiūrėti, iš kur ji tada maitinsis I.Simon. Tu jau greit pasakai, ka užtrū́ktų tuojau kalba Jrb. Šiaip aš iškalbus, bet kai yra svarbus reikalas, užtrūksta žadas, ir gana . Kai čia atejau, visos dainuškos užtrū́ko Šmn. Kaip tik ėmė Žulikauskis painiotis po Vilnių, tuoj visos žinios užtrūko, niekas nė į laikraščius žinių neparašo Žem. Užtrūks jai valiūkavimas, reikės pratinties prie darbo Žem. Anksčiau autobusai pro čia važinėdavo, o paskui užtrū́ko Plv. 7. intr. užkietėti (apie vidurius): Užtrūkę viduriai . 8. tr. prarasti: Užtrūkau dvasią – blakt ir sėdaus Ggr.
◊ [auksìnė, melžiamà, melžiamóji] karvẽlė (kárvė Up, karvùtė Snt) užtrū́ko Krs neteko lengvai įgyjamo pragyvenimo, pelno šaltinio: Užtrūktų ir jai melžiamoji karvelė, kad numirtų Žem. Užtrū́ko karvùtė melžamóji Lkv. Užtrū́ks karvẽlė tau vieną sykį, ka tėvų neteksi NmŽ. Kol buvo, tai ėmė, vežė, leido, dabar melžiamà karvutė užtrū́ko Grž. Valdžiai pasikeitus, daugeliui užtrùks karvùtė Jnš. Palaukš, užtrùks jam i šita karvùtė, nebus dėdienės – nebus iš ko glemžt Šk. Užtrūks auksinė karvutė – Amerikoj bus da didesnis nedarbas .
\ trūkti; aptrūkti; atitrūkti; įtrūkti; ištrūkti; nutrūkti; patrūkti; partrūkti; pertrūkti; pietrūkti; pratrūkti; pritrūkti; raztrūkti; sutrūkti; užtrūkti

Dictionary of the Lithuanian Language.